Ar Dievui yra įmanoma įeiti po uždarytas duris? Šventoji Kryžiaus Teresė Benedikta (arba Edit Štein) sakė, kad taip. Ši žydų kilmės vokiečių filosofė gimė religingoje žydų šeimoje, bet ankstyvojoje jaunystėje atsisakė tėvų tikėjimo, tapdama ateiste. Eidama filosofiniu tiesos paieškos keliu ji atrado evangelinį Jėzų, atsivertė į katalikybę ir įstojo į basųjų karmeličių ordiną. Krikščioniškojo jos gyvenimo dalis teko tam Vokietijos istorijos laikotarpiui, kai į valdžią atėjo Hitleris. Ji, kaip ir kiti jos tautiečiai, patyrė nacių persekiojimą ir atidavė savo gyvybę Aušvice.
Jos gyvenimo istoriją į kino juostą perkėlė vengrų režisierė Marta Mesaroš (Márta Mészáros). Šis 1996 m. bendromis italų ir lenkų pastangomis sukurtas filmas “Septintasis kambarys” (“La Settima Stanza/A hetedik szoba/Siódmy pokój/”), kaip sako jau pats filmo prologas, yra tik viena iš galimų šventosios gyvenimo interpretacijų. Scenarijaus autoriai bandė atsiremti į karmelitiškąją dvasingumo tradiciją, bandydami atvaizduoti šventosios gyvenimo istoriją per Teresės Avilietės knygoje “Vidinė pilis” aprašytą sielos dvasinio augimo kelią. Venecijos kino festivalyje filmas gavo Tarptautinės katalikų kino organ O.C.I.C. apdovanojimą už režisūrą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą