2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Nežudyk strazdo giesmininko / To Kill a Mockingbird (1962)



"Nežudyk Strazdo Giesmininko" yra tarsi laiko kaleidoskopas apie laikus tyliame Alabamos miestelyje, kurie vieniems buvo tikra kančia o kitiems tik tikrojo gyvenimo pradžia. Režisieriaus Robert Mulligan bandė sumaišyti šias dvi būkles.
Ekranizuotas pagal Pulitzerio premiją apdovanota Harper Lee romaną, filmas vyksta Didžiosios depresijos laikais ir visus įvykius regime mažos mergaitės Skotės (Mary Badham) akimis. Skotė su savo dešimtmečiu broliu Džemu (Philip Alford) gyvena pas savo našlį tėvą Atiką Finčą (Gregory Peck). Pirmoji istorijos pusė pasakoja apie vaikus ir jų bandymus patekti į kraupų namą kitoje kelio pusėje, kur anot jų gyvena žudikas Bu (Robert Duvall) ir jo tėvas laiko jį prirakinta grandinėmis. Antroji filmo pusė pereina prie Atiko. Tokiame rasistų pilname Alabamos miestelyje jam, kaip advokatui, buvo paprašyta ginti juodaodi vardu Tomas Robinsonas (Brock Peters), kuris yra neteisingai apkaltintas žiauriai sumušęs ir išprievartavęs baltaodę. Žinoma visi kiti miestelio baltaodžiai yra nusistatė prieš Tomą, įsitikinę, kad jis yra kaltas. Atikas uoliai puola ginti negrą greitai užsitarnaudamas "nigerių-mylėtojo" reputacija ir pastatydamas savo vaikus į pavojaus centrą.
Žinoma šį juosta yra laikoma tikra Amerikos kino klasika, bet aš turiu pora bėdų su ja. Visa pirma istorijos puse visiškai neįtraukia bandydama pavaizduoti kažkokią vaiduoklių istoriją ir filmas tiesiog skyla į dvi dalis. Nors antroji puse yra viena geriausių teismo salių dramų. Atrodo filmas nežino juos jis nori būti.
Knygoje šie du dalykai buvo tik eiliniai išgyvenimai augant Skotei šiame išgalvotame mieste, taigi romanas yra apie vaikystę ir susidūrimą su tikruoju pasauliu. Vaizduojant rasizmą, globalinius įvykius, skurdą ar žmogžudystė kaip paprastus įvykius kuriuos vaikams lengviau apeiti.
Gregory Peck vaidybą aišku buvo geriausia jo karjeroje. Scenaristo Horton Foote dėka jis tapo realiu ir gerbiamu advokatu dalindamas ilgas kalbas apie tai kaip čia juodaodžiai žeminami. Net Amerikos Kino Institutas jį pripažino kaip geriausiu šimtmečio herojumi (Indiana Džonsas antroje vietoje). Nors pagrindinė šio filmo istoriją kurią visi atsimena ir vyko teisme, kad ir kaip keista juodaodžiai turėdami tokią didelę rolę beveik neturi jokių eilučių. Apie Tomą mes beveik nieko nežinome, nes jį pamatome tiktai sėdinti teismo salėje, jo žmona absoliuti nebylė, o Atikus turi juodaode tarnaitė kuri niekaip nėra surišta su pagrindiniu siužetu. Ironiška, kad filme kuriame nagrinėjamas rasizmas patys juodaodžiai čia yra naudojami kaip foninės dekoracijos, kurios užima visą antrąjį aukštą teismo salėje, kol kamera artės prie rasistų liudininkų.
Nors dauguma gali nesutikti, bet šiuo atveju tiesiog per daug iš knygos buvo iškirpta, bet nepaisant pirmosios filmo pusės ir gan kvailokos pabaigos "To Kill a Mockingbird" galima mėgautis vien dėl teismo salės scenų kurias sunku pamiršti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą